Tvarus verslas: ar tikrai bičių vieta ant dangoraižių stogų?

Aviliai ant biurų pastatų stogų atrodo kaip idealus tvaraus verslo simbolis. Jie gerai atrodo nuotraukose, patraukia darbuotojų ir klientų dėmesį, o įmonei leidžia kalbėti apie biologinę įvairovę, ekologiją ir atsakomybę aplinkai. Tačiau graži idėja dar nebūtinai reiškia, kad ji naudinga pačioms bitėms.

Miesto bitininkystė gali prisidėti prie augalų apdulkinimo ir paskatinti daugiau žmonių domėtis gamta. Vis dėlto, renkantis vietą aviliams, svarbu įvertinti ne tik komunikacinę naudą, bet ir oro taršą, karštį, vėją, maisto šaltinius bei galimybę bitininkui saugiai prižiūrėti šeimas.

Šiame straipsnyje aptariame, kada bičių laikymas mieste iš tiesų gali būti tvarus sprendimas, o kada aviliai ant stogo tampa tik patrauklia verslo įvaizdžio detale.

Miesto bitininkystė – mada ar tvarus sprendimas?

Tikime, kad kiekvienas, net ir mažiausias žingsnelis, siekiant sukurti tvarią aplinką, prisideda prie gamtos puoselėjimo, o svarbiausia, įtraukia ir aplinkinius. Tačiau tvarumo vizija neturėtų tapti natūralius gamtos procesus griaunančia mada. Londone, Paryžiuje, Niujorke, Berlyne ir kituose dideliuose miestuose bičių aviliai jau senokai keliami ant stogų. Pamažu šią idėją prisijaukina ir Lietuvos verslininkai. Neseniai keturios bičių šeimos – apie 320 tūkstančių bičių – apgyvendintos ir ant dviejų Vilniuje esančių verslo centrų.

„Brolių medus“ sulaukė ne vieno pasiūlymo savo bites apgyvendinti ant daugiaaukščių sostinės pastatų stogų, tačiau, kiekvieno atsakingo bitininko pareiga yra pirmiausia įvertinti, ar siūloma aviliams pastatyti vieta tikrai yra tinkama bitėms natūraliai gyventi ir nešti medų. Siekiant užtikrinti pilnavertį bičių gyvenimą mieste, būtina pasirūpinti tam tinkamomis sąlygomis, reikalinga infrastruktūra. Aviliams skirta vieta turi atkurti natūralią bičių buveinę. Kitaip miesto bitininkystė mieste gali priminti liūdną prekybos centruose pagaliau išnykusių gyvų žuvų akvariumų vaizdą.

Negalima paneigti fakto, kad avilių įkūrimas urbanistinėje aplinkoje yra naudingas miestams ir jų gyventojams. Bitės, apdulkindamos augalus, prisideda prie miesto žalumos. Dėl to išsiskiria daugiau deguonies, oras tampa švaresnis. Rinkdamos nektarą jos taip pat renka žiedadulkes, kurios yra vienas svarbiausių bičių šeimos maisto šaltinių. Dėl medaus kokybės taip pat būtų galima nesiginčyti. Tačiau miesto dulkių, ant pastatų veikiančių kondicionierių, automobilių  išmetamųjų dujų ir kitų kenksmingų aplinkos faktorių poveikis gali turėti didžiulės įtakos bičių gyvenimo trukmei – sutrumpinti ją perpus.

Nesakome, kad miesto bitininkystė – misija neįmanoma. Priešingai – tai labai sveikintinas žingsnis tvaraus verslo link. Tik norisi dar kartą akcentuoti – svarbu pasirūpinti tam tinkamomis sąlygomis. Jei vieta bičių aviliams ant miesto centre įsikūrusių pastatų stogų nėra pati tinkamiausia, miesto pakraštys tam gali tikti idealiai.  Įkvepiantis pavyzdys – „Biržų duona“, mūsų avilius įkurdinusi miesto pakraštyje: erdvioje saulės jėgainių teritorijoje, šalia nusidriekusio miško.

Biržų krašte įkurdintus 15 avilių įspūdingai išmargino Biržų dailės mokyklos auklėtiniai. Spalvinguose, nuotaiką keliančiuose meno kūriniuose apsigyveno „Brolių medaus“ bitės. Ateityje darbštuolių suneštą medų savo produkcijai naudos „Biržų duonos“ kepėjai. Gera, kai dviejų skirtingų verslų vystymo vertybės sutampa – tai puiki galimybė siekti tvaresnių tikslų, kurie prisideda prie tvaresnės visuomenės formavimo. Laiminga aplinka – laimingos bitės – laimingas medus – laimingi mes visi! Norintiems paragauti medaus kuo natūralesne forma verta išbandyti guminukus bei medaus korį, kuriame medus išlieka bičių sukurtose vaško akutėse.